Focaccia duona

Focaccia (tariama fokatša) yra plokščia krosnyje kepta itališka duona, kuri savo tekstūra ir gaminimo ypatybėmis yra panaši į picą. Focaccia duona dėl jos gaminimo metu galimo ingredientų sudėties keitimo yra universalus patiekalas, kurį galima valgyti bet kuriuo dienos metu – per pusryčius su kava ar arbata, per pietus kaip užkandį sužadinti apetitui su taure baltojo vyno ir vakare kaip vakarienę arba prieš ją. Nors šiandien ši duona yra labai populiari daugelyje pasaulio šalių virtuvių ir nėra siejama su mažas pajamas uždirbančių žmonių maistu, senovėje šis gaminys buvo laikomas nepasiturinčiųjų maistu. Toliau šiame straipsnyje yra aptarta šios duonos raida nuo Romos imperijos laikų iki šių dienų.

Focaccia duonos kilmė

Dauguma istorikų mano, kad focaccia buvo pradėta gaminti dar pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų ir kilo arba iš Šiaurės Vidurio Italijos etruskų kultūros, kuri vėliau buvo prijungta prie Romos imperijos, arba iš Senovės Graikijos. Visgi vieningos nuomonės, iš kur tiksliai kilo focaccia, nėra, kadangi į focaccia panaši, nerauginta arba labai mažai rauginta duona buvo kepama ir Artimųjų Rytų šalyse.

Pavadinimas „focaccia“ yra kilęs iš romėnų kalbos žodžių „panis“ ir „focacius“. Panis reiškia duoną, o focacius židinį. Pažodžiui – tai reiškia duoną keptą židinyje. Focaccia romėnų laikais buvo kepama ne inde virš ugnies, bet karštuose židinio pelenuose.

Romėnai focaccia duonos tešlą ruošdavo iš stambiai maltų miltų, druskos, alyvuogių aliejaus, vandens ir labai nedidelio kiekio mielių. Kartais į ją dėdavo prieskoninių žolelių. Paruoštą tešlą kepdavo namų židinyje. Iškepta focaccia duona būdavo plėšoma rankomis ir valgoma mirkant ją į sriubas, kurios tuo metu būdavo gaminamos iš vandens, acto ir alyvuogių aliejaus. Nors šiandien toks duonos valgymo būdas ir neatrodo labai skanus, bet tuo metu tai buvo įprastas ir pigus maistas, kuris teikdavo jėgų daugeliui paprastų žmonių dienos darbams atlikti. Senovėje focaccia duona būdavo laikoma nepasiturinčiųjų ir Romos imperijos vergų maistu.

Focaccia duona šiandien

Romos imperijai sužlugus jos teritorijoje susikūrusiose naujose valstybėse focaccia duonos gaminimo kultūra išliko iki šių dienų. Tradiciškai šios duonos tėvyne yra laikoma Italija. Italijoje esančiame Ligūrijos regione ši duona vis dar yra gaminama pagal autentišką senovinį receptą. Kai kuriose šalyse šios duonos receptas kiek mutavęs davė ištaką kitoms duonos rūšims atsirasti. Pavyzdžiui, Ispanijoje focaccia duona yra siejama su ispanų duona pan de hogaza. Išvertus iš ispanų kalbos – tai reiškia „valstiečio duoną“. Kai kur Italijoje dėl mutavusių focaccia duonos gaminimo receptų ir pagausėjusių į ją dedamų ingredientų skaičiaus ši duona tapo panaši į picą, todėl ji dažnai vadinama pizza bianca.

Šiandien focaccia yra populiari ne tik Viduržemio jūros regione, bet visame pasaulyje. Gaminant duoną neapsiribojama vien miltais, vandeniu ir aliejumi, yra naudojami įvairūs ingredientai – daržovės, mėsa ir prieskoninės žolelės. Yra ir saldūs focaccia duonos variantai, į kurių sudėtį įeina tokie ingredientai kaip džiovinti vaisiai, medus ir cukrus. Jeigu norite ir jūs pasigaminti focaccia, štai focaccia receptas.